apstulpti
apstul̃pti
1. žr. apstulbti: Senis karalius, tai išgirdęs, apstulpo iš baimės LTR(Pn). Marija rados mažne kaip apstulpusi ir apmirusi P.
2. intr. nušvisti spindulių stulpais: Saulėleidis ten vakaruos gaisru apstulpęs S.Nėr.
\
stulpti; apstulpti
Dictionary of the Lithuanian Language.